Grynųjų pinigų svarba vėl atsidūrė dėmesio centre. Lietuvos bankas pabrėžia, kad šalyje reikia daugiau bankomatų, o ekspertai pataria turėti išsigrynintų pinigų bent savaitei. Tuo metu Seime svarstomi siūlymai riboti grynųjų atsiskaitymų sumas.

Investuoti daugelio akimis vis dar atrodo sudėtinga. Nusprendus pradėti investuoti, pirmiausia svarbu turėti sukauptą finansinę atsargą, atitinkančią maždaug tris–šešis mėnesius būtinųjų išlaidų, sako LRT.lt kalbintos ekspertės. Pradėti verta ne siekiant didžiausios grąžos, o pasirinkus paprasčiausią investavimo būdą, kuris leistų padaryti kuo mažiau klaidų.

Tauragės apskrities ekonominiai rodikliai yra vieni silpniausių Lietuvoje. Čia fiksuojamas mažiausias BVP vienam gyventojui, o darbo našumas regione buvo apie 30 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. Vienam namų ūkio nariui tenkančios disponuojamosios pajamos siekia apie 641 eurą per mėnesį ir yra mažiausios Lietuvoje.

Vyriausybė šalies verslui iškėlė idėją, kad sąlygos Lietuvos prekybai su Kinija turėtų būti ne blogesnės nei taikomos Vokietijai, sako asociacijos „Investors' Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas. Visgi, jo teigimu, reikia nepamiršti, kad Kinija yra ir Lietuvos konkurentė, todėl bet kokie prekybos sprendimai turėtų būti priimami įvertinant rizikas.

Mokėjimų ir skolinimo platformų bendrovės „Neo Finance“ audituotos pajamos pernai siekė 8 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnės nei užpernai (6,1 mln. eurų).

Energetikos ministerija siūlo gaminantiems vartotojams leisti dalintis pagaminta elektra, be to, gyventojams planuojama leisti sudaryti kelias skirtingas elektros tiekimo sutartis, greičiau pasikeisti tiekėją.

Artimuosiuose Rytuose toliau liepsnojant karui, Vyriausybė pristatė planą, kaip kovos su degalų kainų kilimu. Buvusio finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, Vyriausybė ieškojo subalansuoto sprendimo, bet populistinių idėjų vis dėlto taip pat atsirado. Tuo metu VU ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad žmones reikia nuraminti, nes situacija nėra tokia bloga: „Nėra taip, kad reikėtų panikuoti, verkti, dejuoti ar rautis plaukus nuo galvos.“

„Lietuviai ir lenkai skuba į Baltarusiją užsipilti degalų“, skelbia baltarusių leidinio „Naša Niva“ antraštė. Tiesa, pačiame straipsnyje plačiau apie tai – nė žodžio. O ir Lietuvos pareigūnai LRT.lt patvirtino, kad, pabrangus degalams, nepastebi išaugusio norinčiųjų įvažiuoti į Baltarusiją skaičiaus. Nors minėtoje šalyje degalai išties gerokai pigesni.

Ar galima „perauklėti“ visuomenę taip, kad ji taptų neversli, neapsukri, neįnoringa ir paklusni? Būtent to siekė sovietai, kurdami homo sovieticus visuomenę. Tačiau jiems nepavyko, rašoma leidyklos „Aukso žuvys“ pranešime žiniasklaidai.

Besitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose stebimas ne tik kuro, bet ir trąšų kainų augimas, tačiau, kaip sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tai nekelia grėsmės dėl galimo konkurencijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iškraipymo. Anot jo, trąšos dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Izraelio pradėtų karinių veiksmų Irane brangsta visame pasaulyje.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, skelbia Eurostatas.

Po derybų su Valstybine ligonių kasa Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pasiekė susitarimą dėl 2026 metų finansavimo, kuris leidžia didinti darbuotojų atlyginimus ir išlaikyti paslaugų apimtis pacientams. Pavyko papildomai išsiderėti 25 mln. eurų didesnį finansavimą, iš kurių 11 mln. bus skirta darbo užmokesčiui didinti įskaitant filialus, skelbia Santaros klinikos.

JAV akcijų biržos trečiadienį smuko žemyn, reaguodamos į vėl pradėjusias augti naftos kainas bei mažėjančią FED palūkanų normų mažinimo tikimybę.

Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ketvirtadienį aptarė susidariusią situaciją degalų rinkoje. Anot ministrės pirmininkės, didelės degalų kainos tapo našta tiek gyventojams, tiek verslui, todėl į situaciją būtina reaguoti greitai. Vyriausybė pristatė suplanuotas priemones degalų kainų krizei spręsti.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad dėl augančių atlyginimų darosi sunkiau pritraukti investicijas ir išlaikyti įmones Lietuvoje.

Lietuvos technologijų bendrovė „IT logika“ su Lenkijos įmone „Allies Incorporated“ pasirašė daugiau nei 2 mln. eurų vertės sutartį, numatančią autonominės dronų bazinės stoties „DBOX“ platinimą, pranešė Inovacijų agentūra.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau blokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kol Ukraina neatnaujins rusiškos naftos tiekimo jo šaliai, kuris nutrūko dėl vamzdyno pažeidimų.

Ne paslaptis, jog dalis lietuvių šiltuoju sezonu vyksta uždarbiauti į užsienį – Lietuvoje jau kelis dešimtmečius gajus įsitikinimas, kad, padirbėjęs užjūryje keletą mėnesių, iš ten parsiveši aukso puodą. Visgi ekspertai pastebi tendencijų pokyčius ir kalba, jog atlyginimų atotrūkis pamažu traukiasi, pragyvenimo lygis užsienyje brangsta.

Ekonomistai prognozuoja infliacijos šuolį Lietuvoje. Sako, kad kainos, ypač maisto, vėl taps aktualija numeris vienas. Nors ekonomika augs, atlyginimai – taip pat, perkamoji žmonių galia silpnės. O jeigu karas Irane užsitęs, Lietuva taps viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje.

Pasauliui ieškant išeičių, kaip stabilizuoti dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylančias degalų kainas, nerimaujama ir dėl kitų žaliavų. Tarp jų – trąšų, mat apie trečdalis pasaulinės prekybos jūra paprastai vyksta per Hormūzo sąsiaurį, kuris beveik visiškai uždarytas nuo vasario pabaigos. Ekspertai pabrėžia, kad problema – ne tik sustojęs eksportas iš Persijos įlankos regiono. Kitų šalių trąšų gamintojams trūksta pagrindinių žaliavų. Baiminamasi, kad netrukus gali kilti vadinamoji antrinės tiekimo grandinės krizė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina JAV verslą pasinaudoti palankia Lietuvos reguliacine aplinka bei žada Vyriausybės dėmesį investuoti norinčioms amerikiečių įmonėms.

Vilniuje gyvenančių užsieniečių skaičiui peržengus 10 proc. miesto populiacijos, sostinės taryba trečiadienį priėmė užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą 2026–2028 metams.

Lietuvai nusprendus atlaisvinti kuro rezervus, o prezidentui bei politikams vardinant galimas kitas priemones degalų kainų mažinimui, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybė dirba nuosekliai, svarsto įvairias galimybes, tačiau pabrėžia, kad jas reikia derinti su Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais ES.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino, kaip šiemet bus paskirstytas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.

Lietuvos pramoninkai prašo Vyriausybės imtis priemonių, kad šalies ekonomika iki 2035 metų pasiektų Suomijos lygį. Be to, jie siūlo taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.

Šiuo metu aukštos degalų kainos – bene karščiausia tema Lietuvoje. Apie tai trečiadienį diskutuota ir Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje. Jame Energetikos ministerija atskleidė, kad, siekiant mažinti degalų kainas, be naftos ir jos produktų rezervų atlaisvinimo taip pat svarstoma peržiūrėti tvarką dėl biodegalų dalies įmaišymo.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos sprendimą perskirstyti 618,4 mln. eurų – apie 10 proc. visų 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšų – naujiems prioritetams, skirtiems gynybai, atsparumui, kariniam mobilumui, kritinės svarbos ir dvejopos paskirties infrastruktūrai, pranešė Finansų ministerija.

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkos vis aiškiau pradeda jausti Vidurio Rytų konflikto pasekmes. Sparčiai brangstanti energija didina stagfliacijos riziką ir kelia spaudimą akcijų rinkoms nuo JAV iki Azijos. Nors ekonominiai rodikliai kai kuriose šalyse rodo atsparumą, investuotojai vis dažniau vertina platesnį rizikų spektrą – nuo galimo infliacijos šoko iki lėtėjančio ekonomikos augimo ženklų JAV.

Lietuvai ketinant panaudoti dalį naftos ir jos produktų rezervo bei taip amortizuoti degalų brangimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai yra efektyviausia priemonė kuro kainoms mažinti.

Antradienį akcijų biržos kilo Europoje ir JAV, naftos kainai sumažėjus apie 2 procentus.

Seimo konservatorių frakcijos nariai kreipėsi į Antikorupcijos komisiją, prašydami įvertinti galimus „aušriečio“ Aido Gedvilo ryšius su degalų verslu.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad augančioms degalų kainoms suvaldyti valstybė svarsto visas priemones – kuro rezervo panaudojimą, akcizų peržiūrą, kainų lubų nustatymą.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad artimiausiomis dienomis priėmus sprendimus dėl šalies kuro rezervo atlaisvinimo atsargos degalines pasiektų dar šios savaitės pabaigoje arba ateinančios savaitės pradžioje.

Siekdama sumažinti degalų kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos vyriausybė į rinką išleis ir naftos, ir degalų atsargų. Energetikos ministras sako, kad Lietuva turi galimybę atlaisvinti 12-os dienų degalų rezervą. Anot ministro, kainos galėtų sumažėti iki keliolikos centų. Vis dėlto verslas sprendimą kritikuoja – sako, kad atkurti rezervą gali būti gerokai brangiau.

Beveik 175 tūkst. europiečių ruošiasi dalyvauti egzamine, kad galėtų gauti gerai apmokama AD5 lygio darbą ES institucijose. Tarp jų – ir 724 Lietuvos piliečiai. Tai nėra labai daug, nes, pavyzdžiui, net 80 tūkst. italų bandys laimę, ir visiems jos prireiks, nes vietų tėra tik 1490, t. y. tik vienas iš 117 pareiškėjų gaus svajonių darbą.

Nyderlandų dirbtinio intelekto įmonė „Nebius“ pirmadienį pranešė, kad pasirašė penkerių metų sutartį dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros teikimo socialinių tinklų milžinei „Meta“, kurios vertė siekia 27 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvai planuojant atlaisvinti naftos ir degalų atsargas bei taip sumažinti kuro kainų augimą, ekonomistai sako, kad tai būtų simbolinis sprendimas, kuris turėtų trumpalaikę ir minimalią įtaką kuro kainoms.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad sprendimai dėl Lietuvos naftos ir jos produktų rezervo panaudojimo bus priimti artimiausiomis dienomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šiais metais Rusijos biudžeto deficitas siekia 100 mlrd. JAV dolerių, tačiau rusai galbūt galės jį padengti, jei sankcijos, ypač susijusios su naftos pardavimu, bus sušvelnintos.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangus naftai, įkandin pasekė ir degalų kainos. Ypač ženkliai pabrango dyzelinas, jo kaina pasiekė 2 eurus už litrą. Tačiau vairuotojai stebisi ir kitu viražu – ne mažiau brango ir iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas, kurio gamybai nafta nereikalinga. Degalinių atstovai pateikė paaiškinimus.

Vidutinės apdraustųjų darbo pajamos Lietuvoje per metus bene sparčiausiai augo regionuose: Radviliškio, Joniškio, Jurbarko, Trakų rajonuose, rodo „Sodros“ duomenys.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teiks humanitarinę pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui už beveik 160 tūkst. eurų.

Įmonių grupė „Naftogaz“ laimėjo galutinę pergalę byloje su Rusijos „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. JAV dolerių skolos už dujų tranzito paslaugas.

Pramonės gamybos metinis augimas Lietuvoje sausį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas.

Dauguma Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį vertina gana palankiai, tačiau du iš penkių neturi bent trijų mėnesių rezervo, dažnas neplanuoja asmeninio biudžeto, rodo SEB banko tyrimas.

Technologijų bendrovės „Tesonet“ grupės holdingo įmonė „Tesonet Global“ siekia įsigyti daugiau banko „Artea“ akcijų ir padidinti valdomą paketą iki 31,68 procento. Be to, įmonė ketina kreiptis į Europos Centrinį Banką (ECB) dėl kontrolinio „Artea“ akcijų paketo įsigijimo.

Parlamentas spręs, kaip gerinti verslo sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms ir lengviau pritraukti lėšų bei investuotojų.

Lietuvai bei kone visam Vakarų pasauliui toliau nuogąstaujant dėl kylančių kuro kainų, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Europos lygiu priimtas sprendimas leisti valstybėms pasinaudoti dalimi turimo naftos rezervo – pirmas žingsnis tvarkantis su degalų kainų šuoliu.

Lietuvoje viešintis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad pasaulyje augant naftos kainoms Praha nesvarstys jos pirkti iš Rusijos.