Pastarieji metai Lietuvos politikoje pasižymėjo ne tiek strateginėmis diskusijomis apie valstybės ateitį, kiek nuolatine įtampa, reputaciniais sukrėtimais ir augančiu visuomenės nuovargiu. Formaliai demokratinės institucijos veikia stabiliai, tačiau politinės kokybės pojūtis visuomenėje silpnėja. Tai signalas, kad atėjo laikas ne kosmetiniams pataisymams, o gilesniam politinės kultūros atnaujinimui.