Po amerikiečių režisieriaus a. a. Roberto Wilsono paskutinės premjeros Lietuvoje, kurią po kūrėjo mirties užbaigė jo asistentas Charlesas Cheminas, Nacionalinio Kauno dramos teatro rūbinėje buvo pastebimas visiškai suprantamas žmonių sutrikimas – sklido komentarai „man per gilu“, „nesupratau siužeto“, „neaišku, apie ką čia“.