Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras per daugiau nei tris dešimtmečius sukūrė institucijos modelį, kuriame moksliniai tyrimai, archyvų studijos ir gyvosios atminties kaupimas, įamžinimas, leidyba ir muziejai bei renginių komunikacija įgyvendina istorinės atminties politiką. Šiandien centras yra ne tik istorinių tyrimų įstaiga, bet ir valstybės istorinės savivokos formavimo dalyvis. Tačiau dabartinis geopolitinis, informacinis ir visuomeninis kontekstas reikalauja naujo veiklos etapo.