Lėtinis sisteminis uždegimas vis dažniau įvardijamas kaip vienas kertinių šiuolaikinių lėtinių ligų vystymosi mechanizmų. Nors ūmus uždegimas yra būtinas audinių gijimui ir imuninei apsaugai, ilgalaikis žemo intensyvumo uždegiminis aktyvumas siejamas su ateroskleroze, vėžiu, metaboliniu sindromu, II tipo cukriniu diabetu, demencija bei spartesniu senėjimu. Būklė klastinga ir tuo, kad pradžioje neturi aiškių simptomų, todėl dažnai sudėtinga ją diagnozuoti laiku.